Žemės ūkis siekia kuo efektyviau prisidėti prie klimato kaitos mažinimo

By 2021-02-0524 vasario, 2021Naujienos

Asociatyvi nuotr. (Jonathan Kemper/Unsplash)

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas dalyvavo Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos surengtoje tarptautinėje nuotolinėje konferencijoje „Klimato kaita ir žemės ūkis – iššūkiai, patirtys ir sprendimai“. Joje aptartos klimato kaitos mažinimo priemonės, pasitelkiant užsienio bei šalies mokslo pasiekimus, ūkininkavimo praktiką, aplinkai draugiškas žemės ūkio technologijas ir informacinių technologijų įrankius.

Europos Sąjunga yra išsikėlusi ambicingus tikslus kurti tvaresnę, žalesnę ir sveikesnę aplinką, galiausiai iki 2050 m. tampant neutraliu klimatui regionu. Kadangi žemės ūkis ir klimato kaita glaudžiai susiję, Europos žaliasis kursas ypač aptariama šių dienų aktualija – kaip pereiti prie efektyvaus ir tvaraus ūkininkavimo.

Pasak žemės ūkio ministro, ši konferencija surengta pačiu laiku. Žaliojo kurso iniciatyva pakankamai jauna, todėl tebevyksta intensyvios diskusijos, derinami įpareigojimai. ES politikos tikslai nuolat kinta. Ministro nuomone, atskleidžiant, kas yra ta klimato kaita, privaloma pasitelkti mokslą ir švietimą. „Vienas požiūris, kad klimato kaita – Damoklo kardas, kai susiduriame su stichinėmis nelaimėmis. Kitas požiūris – kai detaliai žinai priežastis ir vyksmą, kaip žemės ūkyje susidaro šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, kokią reikšmę turi dirvožemis ir anglies išlaikymas jame. Svarbu įsigilinti, ką su tuo galima padaryti, kokios inovacijos turi atsirasti ar net tradiciniai gamybos būdai grįžti į žemės ūkio sektorių“, – pabrėžė gilesnio pažinimo naudą žemės ūkio ministras.             

Lietuvos žemės ūkio sektoriuje susidaro apie penktadalis šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų (išleidimo į aplinką). Mažėjant gyvulininkystės sektoriui, dabar mūsų šalyje ŠESD daugiau išskiria augalininkystė.

Europos Komisijos prognozėmis, klimato pokyčiai reikšmingai paveiks Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamybos sąlygas. Sektorius taps labiau pažeidžiamas dėl numatomo vasaros kritulių mažėjimo, padidėjusių žiemos audrų ir potvynių, kenkėjų bei ligų protrūkių rizikos. EK ragina padėti žemės ūkiui prisitaikyti prie klimato kaitos pokyčių, skatinant prisitaikančio ūkininkavimo praktiką, investuojant ir naudojant rizikos  priemonių valdymą.

EK nuomone, Lietuvai labai svarbu skatinti atsinaujinančių išteklių energijos gamybą ūkiuose. Siūloma skirti dėmesį augalų maistinių medžiagų valdymui – siekti, kad ūkiai sudarinėtų tręšimo planus, gerintų technologinius procesus. Kiekvienas ūkininkas turi individualiai planuoti žemės ūkio veiklą, kad organinės anglies kiekiai dirvožemyje didėtų.

Lietuvos Vyriausybės programoje numatyta iki 2030 m. ŠESD sumažinti 30 proc., palyginti su 2005 m. Numatomas įvairių priemonių taikymas, padėsiantis žemės ūkiui tapti mažiau ŠESD išskiriančiu sektoriumi. Vadovaujantis Vyriausybės programa ŽŪM privalo numatyti ir įgyvendinti žemės ūkio sektoriaus ŠESD emisijoms mažinimo priemones: skatinti tvarų ūkininkavimą, daugianarę sėjomainą, daugiamečių pievų plotų didinimą, gerinti dirvožemio derlingumą, taikyti inovatyvias technologijas mėšlo tvarkymui, skatinti tvariai naudoti sintetines trąšas, jas keisti organinėmis bei kt.

Parengė: LR žemės ūkio ministerija