Asociatyvi nuotr. (Oliver Hale/Unsplash)
Valstybinės augalininkystės tarnybos laukia darbingi metai ir nemažai iššūkių. Tarnybos misija – stiprinti Lietuvos augalininkystę, itin reikšmingą žemės ūkio šaką, užtikrinant augalų sveikatingumą, kokybę, saugant aplinką ir žmonių sveikatą bei didinant visuomenės informuotumą, o vienas iš tikslų – užtikrinti augalų veislių registravimą ir teisinę apsaugą. Apie tai – interviu su tarnybos vadovu Sergejumi Fedotovu:
Kiek augalų šiuo metu yra Nacionaliniame augalų veislių sąraše?
2019 m. Nacionaliniame augalų veislių sąraše buvo įrašytos 715 įvairių rūšių augalų veislės, 2020 m. – 740, o 2021 m. minėto sąrašo projekte – 785 įvairių rūšių augalų veislės. Nacionalinis augalų veislių 2021 m. sąrašas bus patvirtintas, kai bus sumokėta reikiama valstybės rinkliava už kiekvieną naujai įrašomą veislę (jų yra 112). Duomenys apie Lietuvoje registruotas veisles perduodami Europos Komisijai dėl jų įrašymo į Europos Sąjungos žemės ūkio augalų ar daržovių rūšių veislių bendruosius katalogus ar sodo augalų duomenų bazę FRUMATIS. Kai augalo veislė įrašoma į minėtus katalogus, jos dauginamąją medžiagą galima tiekti visoje Europos Sąjungos teritorijoje.
Kada jis pradėtas sudarinėti?
Archyvuose pavyko rasti pirmąjį leidinį. Tai 1959 m. Valstybinės žemės ūkio kultūrų veislinio tyrimo inspektūros, pavaldžios Lietuvos TSR žemės ūkio ministerijai, leidinys „Lietuvos TSR rajonuotos 1959 m. žemės ūkio kultūrų veislės“. Laikui bėgant keitėsi šių sąrašų pavadinimai: iki 1997 m. buvo „Tinkamiausių Lietuvoje auginti augalų veislių sąrašas“, o nuo 2003 m. iki dabar – Nacionalinis augalų veislių sąrašas.
Koks augalas pirmas pateko į sąrašą?
1959 m. Valstybinės žemės ūkio kultūrų veislinio tyrimo inspektūros leidinyje „Lietuvos TSR rajonuotos 1959 m. žemės ūkio kultūrų veislės“ įrašytos 4 žieminių kviečių, 3 žieminių rugių, 1 vasarinių kviečių, 5 avižų, 3 vasarinių miežių, 2 kukurūzų, 1 cukrinių runkelių, 3 ilgapluoščių linų, 2 grikių, 1 žirnių, 1 lęšiukų veislė.
Koks augalas ir kada įtrauktas pastarąjį kartą?
Nacionaliniame augalų veislių 2020 m. sąraše buvo įrašytos 61 augalų rūšies 740 veislės. Nacionalinio augalų veislių 2021 m. sąrašo projekte – 64 augalų rūšių 763 veislės. Lietuvoje bus registruota nauja sėjamųjų kanapių bei sodo augalų – daržo braškių ir dekoratyvinių augalų – paprastųjų putinų veislės, sukurtos Lietuvos selekcininkų.
Ar buvo iš sąrašo išbrauktų augalų? Kokių ir kodėl?
Visosaugalų veislės iš kasmet atnaujinamo ir Augalininkystės tarnybos direktoriaus įsakymu tvirtinamo Nacionalinio augalų veislių sąrašo išbraukiamos paprašius selekcininkams. Iš2019 m. Nacionalinio augalų veislių sąrašo buvo išbraukta 83 įvairių augalų rūšių (kviečių, miežių, avižų, kukurūzų, rapsų) veislės, iš 2020 m. – 69, o iš 2021 m. minėto sąrašo projekto – 60 įvairių rūšių augalų veislės.
Kiek augalų yra saugotinų veislių sąraše?
2020 m. Nacionaliniame augalų veislių sąraše, taip pat 2021 m. Nacionalinio augalų veislių sąrašo projekte yra įrašytos 2 saugotinos (genetinių išteklių) veislės. Tai sėjamųjų žirnių veislė ‘Kiblukai’ ir valgomųjų žieminių česnakų veislė ‘Dangiai’.
Kas nulemia, kad augalas yra saugotinas?
Kaip jau minėjau, taigenetinių išteklių veislės. Selekcininkui paprašius, augalo veislė išbraukiama iš Nacionalinio augalų veislių sąrašo ir atitinkamo Europos Sąjungos bendrojo katalogo, bet jos dauginamąją medžiagą galima tiekti rinkai dar pustrečių metų – iki trečių po išbraukimo iš Europos Sąjungos bendrojo katalogo metų birželio 30 d. Po šio laikotarpio augalo veislė gali ,,grįžti‘‘ į Nacionalinį augalų veislių sąrašą kaip saugotina veislė.
