Azoto ir fosforo kiekį Baltijos jūroje gali sumažinti ekologinių ūkių plėtra

By 2021-05-11Naujienos
Asociatyvi nuotr. (Pexels)

Lietuvos mokslininkai paskaičiavo, kad dėl ekologinio ūkininkavimo į Baltijos jūrą patektų beveik perpus mažiau azoto ir visai nebepatektų fosforo. 

Anksčiau buvęs švarus Baltijos jūros vanduo per paskutinį šimtmetį tapo stipriai eutrofikuotas, perpildytas maistingomis medžiagomis. 

Pagrindinės maistingos medžiagos, skatinančios eutrofikaciją, yra fosforas ir azotas. Dėl žmonių ūkinės veiklos natūralus azoto ir fosforo kiekis Baltijos jūroje smarkiai padidėjo. Dabar jūra turi keturis kartus didesnį azoto ir aštuonis kartus didesnį fosforo kiekį, lyginant su 1900 metais, o pakrantės vandenys žydi 30-40 kartų dažniau nei XX a. pradžioje.

Apie 80% maistinių medžiagų į Baltijos jūrą suteka upėmis ir tiesiogiai iš supančių teritorijų. Pagrindiniai maistinių medžiagų šaltiniai yra žemės ūkis ir buitiniai nutekamieji vandenys.

Baltijos šalių vyriausybės patvirtino, kad eutrofikacija yra viena pagrindinių Baltijos jūros problemų ir įsipareigojo mažinti taršą maistinėmis medžiagomis. Vienas iš Helsinkio komisijos HELCOM parengto ir Baltijos šalių aplinkos ministrų patvirtinto Baltijos jūros veiksmų plano pagrindinių tikslų yra 42% sumažinti fosforo prietaką į Baltijos jūrą ir 18% azoto, tačiau tikslui pasiekti numatytos priemonės kol kas yra per silpnos arba jų įgyvendinimas stringa.

Apie 40% į Baltijos jūrą sutekančio fosforo ir 60% azoto patenka dėl žemės ūkio veiklos. Azotas ir fosforas įeina į mineralinių trąšų ir gyvulių mėšlo sudėtį.

Agrodiena.lt redakcija